- surėkimas
- surėki̇̀mas dkt. Àš jaũ paranòjiškai į kiekvíeną vai̇̃ko kóstelėjimą, surėki̇̀mą žiūriù.
.
.
nurėkti — 1 nurė̃kti, ia (nùrėkia), nùrėkė 1. intr. Krč rėkiant nueiti, nutolti: Rėksnys jau nùrėkė, t. y. nuėjo rėkdamas J. Nùrėkė vaikas į galvijus Rm. | prk.: Nulėkė, nùrėkė dvi mašinos ant Jurbarko Skr. 2. tr. smarkiai giedant, nulydėti: Jau… … Dictionary of the Lithuanian Language